Asmeniui mirus Lietuvoje ir norint jį palaidoti Lietuvoje paprastai balzamavimas yra kaip papildoma opcija, tačiau jei mirusysis mirė kitoje šalyje – tai kartais tampa būtina procedūra, tam, kad velionio palaikai nesuirtų kelionės metu (jei transportuojama su autotransporto priemone, kuri nepalaiko tinkamos temperatūros ar lėktuvu). Kas yra balzamavimas?
Balzamavimas yra fiziškai invazinis procesas. Šio proceso metu iš velionio palaikų yra pašalinami skysčiai, kūnas dezinfekuojamas ir į organizmą suleidžiami balzamavimo skysčiai, kurie sulėtina kūno irimo procesą.
Balzamavimo procesas atliekamas tuomet, kai norima ilgesnį laiką išlaikyti kūną „gyvenimiškos“ išvaizdos.
Balzamavimo procesas kūną užkonservuoja tam tikram laikotarpiui – iki 7-10 dienų. Palaikų irimo greitis skirsis priklausomai nuo balzamavimo metu naudojamų cheminių medžiagų, metodų, vietos, kurioje laikomi palaikai drėgmės ir temperatūros.
Kodėl palaikai balzamuojami?
Kūnas balzamuojamas siekiant išlaikyti velionio natūralią išvaizdą, kol su juo atsisveikins artimieji. Balzamavimas naudojamas, kai vyksta laidotuvės su atdaru karstu, velionis gabenamas tolimus atstumus, palaikai naudojami medicininiais ar moksliniais tikslais.
Palaikų repatrijavimas dažnai trunka ilgiau nei 3 dienas, todėl kūnas balzamuojamas, kad išsilaikytų nepakitusios išvaizdos visos kelionės metu. Tai dažniausiai reikalinga, jei transportuojama automobiliu, kuris neturi geros šaldymo įrangos, kuri nuolatos palaikytų morgo temperatūrą (2-4 °C laipsnius). Mūsų naudojamame autotransporte yra įmontuota patikima ir gera šaldymo įranga, kuri palaiko reikiamą temperatūrą visos kelionės metu, todėl balzamavimas nėra būtinas.
Pasirinkus palaikų parvežimą lėktuvu privaloma balzamuoti kūną.
Kada negalima / nereikia balzamuoti?
Palaikai nebalzamuojami prieš kremavimą, nebent prieš tai šermenyse norima atsisveikinti su velioniu prie atidaryto karsto.
Jei mirusysis sirgo sunkia užkrečiama liga, tuomet neleidžiama palaikų transportuoti ir balzamuoti, o būtina palaikus kremuoti, kad užkratas nebūtų pervežamas į kitą šalį.
Kai kurios religijos draudžia balzamavimą. Krikščionių religijoje nėra nei prieštaraujama, nei labai skatinama velionį balzamuoti.
Tačiau musulmonų, bahajų ar stačiatikių žydų tikėjimai šį procesą laiko kūno išniekinimu ir yra draudžiama. Hinduizmas ir budizmas paprastai savo mirusiuosius kremuoja, todėl jiems nereikia palaikų balzamuoti.