Kremavimas

Kremavimas

Lietuvoje vis dar populiarus tradicinis palaikų laidojimas, laidojant asmenis kapinėse, tačiau vis dažniau artimieji ar pats velionis prieš mirtį išreiškia savo valią ir norą būti kremuotam po mirties. Šio būdo populiarumas didėja, nes daug lietuvių emigruoja ir nelieka kam prižiūrėti kapų. Taip pat kūno sudeginimas dažnai pasirenkamas, kai artimasis miršta užsienyje ir artimieji nori prieinama kaina repatrijuoti velionį.

Kas yra kremavimas?

Kremavimas yra palaikų sudeginimas krematoriumo krosnyje. Krosnis būna įkaitinta iki 870-980 Co, Kremavimo procesas vyksta apie 2-3 valandas. Krematoriume atidžiai atliekamos kūno atpažinimo, parengimo kremavimui, kremavimo ir pelenų į pasirinktą urną su kapsule patalpinimas. Urnos ir kapsulės dydis, kuriame bus patalpinti velionio palaikai, gali skirtis priklausomai nuo velionio ūgio ir svorio.

Kaip atliekamos kremavimo paslaugos?

Kremavimas ir jo procesas daugeliui artimųjų kelia daug abejonių ir nerimo, tačiau visose valstybėse ši sritis yra detaliai (ir griežtai) reglamentuojama ir yra nustatyta tvarka, kaip tai turi būti atliekama. Pirmas žingsnis – vykdomas mirusiojo tapatybės nustatymas, patikrinama visa pateikta dokumentacija. Įsitikinus, kad krematoriumui pateikti dokumentai yra tvarkingi ir pateikti teisingi palaikai, velionis paruošiamas kremavimui. Pašalinami visi papuošalai ar kiti daiktai, kurie atiduodami artimiesiems, kūnas maudomas, valomas ir aprengiamas. Paruoštas kūnas yra patalpinamas į specialų kremavimui skirtą karstą. Karstas su palaikais patalpinamas krosnyje ir ten itin aukštoje temperatūroje kūnas sudeginamas, o kremuotos liekanos sumalamos ir pelenų pavidalu patalpinamos į urnoje esančią kapsulę.

Ką daryti su urna?

Lietuvos įstatymuose yra nurodyti trys būdai, kuriuos galima naudoti:
Namuose laikyti urną ilgiau nei 3 mėnesius ar išbarstyti savo nuožiūra pelenus (ar pagal velionio valią) yra draudžiama.